mirtuvės

mirtùvės sm. pl. (2) 1. šermenys: Mirtùvės, laidotuvės – viskas kaštuo[ja] Šts. Kad kriokė tas ubagas, maniau, bus mirtùvės Rd. Nei čia vestuvės, nei čia mirtuvės, nei čia krikštynos – niekas negeria Jrb. 2. mirties sukaktis: Mirtùvių dieną, devintines, metines [sukaktuves] atbūti J.